-Einu begales seminarų, seku įvairiausius Guru, tapatinuosi su visokiais influencer‘iais , kurių nuotraukos atrodo
tobulumo viršūnė.
-Yra toks posakis „kur tavo dėmesys, ten ir energija“. Tad kai tavo dėmesys yra paieškose, tuo pačiu metu tavo
kūne yra alkio jausmas. Neteisinga galvoti, kad tą alkį papildysi per išorę. Būdami dėmesiu išorėje, alkį tik
stipriname, jis didėja ir tai ženklas, kad ieškome ne ten.
-Tai tik todėl kad tavo dėmesys yra ne tavo kūne, o kažkur. Iš proto bandai tapatintis su kitais, kad bet akimirką
pasipildytum pozityviu jausmu.
-Kai eini į begales seminarų ir juos klausai ne vidumi, o protu. Kai bandai taikyti įvairias išmoktas technikas, ne per
pajautimą, o techniškai, eilinį kartą bandydamas save pakeisti.
-Taip stiprini ne meilę sau, nors išoriškai atrodo, kad tobulėji.
-Tobulėjimas yra gerai, kai darai tai per išjautimą, o ne per sausą savęs keitimą.
-Kai vertini kitus, ką jie daro ir ko jie nedaro, nes jautiesi tarsi nusipelnęs daugiau, nes tu daug mokaisi ir daug
žinai…
-Tai tik rodo, kad pats nuolat taip su savimi elgiesi. Vertini, geras elgesys ar blogas, gražus ar ne ir t.t
-Nuolatinis vertinimas, įstato mus į rėmus, apsunkina….
-Visa reikalinga išmintis jau yra mūsų viduje, tik jos reikia ieškoti ne išorėje, o dėmesį sutelkus į savo vidų.
-Pajautimas ne visada ateina greitai, nes daug metų gyvenai prote, todėl grįžtant į savo vidų reiks duoti sau laiko.
-Bet vertas kiekvienos akimirkos, kai pradedi jausti, minkštėti, švelnėti su savimi.
-Ir kitus pradedi tokius matyti, jie taip pat yra tiesiog savo procesuose.
-Ir deja baigtinumas bus tada, kai kūnas mums nebetarnaus.
-O ne, galvojant, kad „va šitą temą jau išsisprendžiau“, einu prie kitos.
-Temos vis kitokios, bet kviečiu jų nespręsti, o tekėti per jas…..
